Didelę įtaką statybai turi lanksčių sienų plokščių storis. Storesnis ne visada yra geresnis, o plonesnį ne visada lengviau montuoti. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą storį, atsižvelgiant į statybos scenarijų ir pagrindo sąlygas. Tinkamas storis pagerina konstrukcijos efektyvumą ir ilgalaikį stabilumą, o dėl nepakankamo storio padidėja statybos sunkumai ir gali kilti problemų dėl kokybės. Tai labai svarbi detalė, į kurią reikia atsižvelgti perkant ir statant.
Šiuo metu įprastas lanksčių sienų plokščių storis yra 0,3–0,8 mm. Skirtingų storių konstrukcijos skirtumai daugiausia atsispindi trimis pagrindiniais aspektais. Pirma, montavimo sunkumas: per plonos plokštės (<0.3mm) lack flexibility, are prone to wrinkling and damage during construction, and are prone to edge lifting after bonding; panels that are too thick (>0,8 mm) yra per standūs, todėl juos sunku formuoti, kai jie naudojami ant išlenktų paviršių ir kampų, todėl lengvai susidaro tarpai ir padidėja tuščiavidurių dėmių rizika.
Antra, yra surišimo efektas. Plonesnės plokštės glaudžiau susiliečia su pagrindu, todėl norint užtikrinti patikimą sukibimą, reikia tik plono sluoksnio specialių klijų, todėl statybos efektyvumas yra aukštas. Storesnėms plokštėms reikia daugiau klijų ir pakartotinio tankinimo; kitu atveju tikėtinas silpnas sukibimas ir galimas atsiskyrimas, ypač pastebimas senų sienų renovacijos ir lenkto paviršiaus konstrukcijose.
Trečia, yra apdaila ir estetika. Plonesnės lentos geriau prisitaiko prie vidinių ir išorinių kampų bei išlenktų paviršių, todėl apdaila tampa lygesnė ir atrodo mažiau laiptuota. Storesnės lentos reikalauja tikslaus pjovimo; kitu atveju nelygios siūlės gali turėti įtakos bendrai estetikai. Be to, storis taip pat turi įtakos medžiagų atliekoms; per plonos lentos yra linkusios lūžti, o per storos lentos padidina pjovimo sunkumą ir padidina medžiagų sąnaudas.
